Virš bityno ūžiantis spiečius – vienas gražiausių bitininkystės reginių ir vienas brangiausių nuostolių. Su spiečiumi išskrenda pusė ir daugiau šeimos bičių kartu su senąja motinėle, o likusi dalis iki pagrindinio medunešio pabaigos ankstesnio stiprumo jau nebeatgaus. Gera žinia: spietimasis nuspėjamas – jis vyksta pagal aiškų grafiką, o jo požymiai matyti prieš savaitę.
Kodėl bitės spiečiasi
Spietimasis – ne liga ir ne užgaida, o natūralus bičių šeimos dauginimosi būdas. Pavienė bitė pati viena negyvena: dauginasi visa šeima kaip vientisas organizmas (plačiau – straipsnyje apie tai, kaip sudaryta bičių šeima). Senoji motinėlė su dalimi bičių išskrenda ieškoti naujų namų, o senajame lizde lieka peras, atsargos ir motinėlių lopšiai, iš kurių išsiris jaunos motinėlės.
Šis instinktas būdingas kiekvienai šeimai, tačiau įsijungia tik tam tikromis sąlygomis. Svarbiausios iš jų:
- Ankštuma. Visi koriai užimti peru ir maistu, motinėlei nėra kur dėti kiaušinėlių, bitės tankiai susispietusios net ant avilio sienelių.
- Jaunų bičių maitintojų perteklius. Peras nedidelis, o auklės turi daug pienelio – nėra ko maitinti. Tai bene svarbiausias spietimosi „gaidukas“.
- Darbo stoka. Nėra vaškuočio, kurį reikėtų išsistatyti, ir nėra stipraus medunešio – jaunos bitės dykinėja.
- Sena motinėlė. Antrųjų–trečiųjų metų motinėlė išskiria mažiau motinėlės feromono, o ankštame lizde jis prasčiau pasiskirsto po visą šeimą. Bitės motinėlę „jaučia“ silpniau ir pradeda statyti motinėlių lopšius.
- Karštis ir prasta ventiliacija. Avilys saulėkaitoje, siaura lakoja, tamsios sienelės – visa tai skatina spiestis.
- Paveldimumas. Polinkis spiestis labai priklauso nuo linijos: vienos šeimos spiečiasi beveik kasmet, kitos tomis pačiomis sąlygomis ramiai dirba.
Baltarusijoje ir Rusijos vidutinio klimato juostoje spietimosi metas paprastai būna gegužės pabaigoje – birželį ir gali užsitęsti iki liepos pradžios; ankstyvą šiltą pavasarį viskas pasislenka savaite ar dviem anksčiau. Kur spietimasis atsiduria bendrame metų cikle, žiūrėkite bitininko kalendoriuje pagal mėnesius.
Gegužės spiečius vertas vežimo šieno, birželio – sidabrinio šaukštelio, o liepos spiečius nevertas nė musės.
– sena angliška bitininkų patarlė
Kaip vyksta spietimasis: dienomis
Spietimosi procesas paklūsta motinėlės vystymosi terminams: 3 dienos – kiaušinėlis, apie 5 dienas – lerva, 8–9 dieną motinėlės lopšys uždengiamas, 16 dieną išsirita jauna motinėlė. Iš čia ir visa prieš spietimąsi nukreipto darbo „matematika“.
- Prieš 1–2 savaitesGilutėsKorių pakraščiuose bitės stato vaškines taurelės formos gilutes. Tuščių gilučių pasitaiko beveik kiekvienoje šeimoje, ir pačios savaime jos dar nėra nerimo ženklas.
- Diena 0Kiaušinėliai gilutėseMotinėlė padeda kiaušinėlių į gilutes. Tai lemiamas taškas: šeima nusprendė spiestis. Motinėlė pradedama mažiau maitinti, ji mažina dėjimą ir sulieknėja, kad galėtų skristi.
- 3–8 dienosLopšiai su lervomisIš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios plūduriuoja bičių pienelyje. Motinėlių lopšiai ištįsta, juose matyti balta lerva ant pienelio patalo.
- 8–9 dienosIšskrenda pirmasis spiečiusVos uždengus pirmuosius motinėlių lopšius, giedrą šiltą dieną – paprastai nuo 10 iki 14–15 valandos – išskrenda pirmasis spiečius su senąja vaisinga motinėle. Prastas oras jį gali sulaikyti kelioms dienoms.
- ~16 dienaMotinėlių giedojimasIšsirita pirmoji jauna motinėlė ir „tūtuoja“ – skleidžia ištęstus garsus. Motinėlės, kurių bitės neišleidžia iš lopšių, atsiliepia „kvaksėjimu“. Tai girdėti priglaudus ausį prie avilio sienelės, be jokios įrangos.
- 16–20 dienosAntriniai spiečiaiPraėjus 7–9 dienoms po pirmojo spiečiaus, gali išskristi antrasis – antrinis spiečius su nevaisinga motinėle, o po jo ir trečiasis. Jie mažesni, kartais juose būna net kelios nevaisingos motinėlės.
Spietimosi nuotaikos požymiai
Spietimosi nuotaikos apimta šeima pastebimai pasikeičia – tereikia žinoti, į ką žiūrėti. Patikimas požymis tik vienas – gilutės su kiaušinėliais ir motinėlių lopšiai su lervomis. Kiti tik pakužda, kad metas atidaryti avilį.
- Gilutėse korių pakraščiuose atsirado kiaušinėlių arba lervų pienelyje.
- Atviro pero pastebimai sumažėjo: motinėlė mažina dėjimą, laisvas akutes bitės užpila nektaru.
- Bitės nustojo statyti vaškuotį, daug „dykinėjančių“ bičių kabo kekėmis tarp rėmelių.
- Skraido silpniau nei to paties stiprumo kaimyninės šeimos – bitės „guli“ prieš išskrisdamos.
- Prie lakojos ir ant priekinės sienelės kabo bičių „barzda“.
- Išskridus pirmajam spiečiui, prie avilio sienelės girdėti motinėlių tūtavimas ir kvaksėjimas – netrukus išskris antrinis spiečius.
Spiečiaus, avariniai ir tyliojo pakeitimo lopšiai
Motinėlių lopšiai avilyje ne visada reiškia spietimąsi. Bitės juos stato dar dviem atvejais: kai motinėlė dingsta (avariniai) ir kai nori be spietimosi pakeisti silpstančią motinėlę (tylusis pakeitimas). Painioti juos pavojinga: išlaužę tyliojo pakeitimo ar avarinius lopšius, galite palikti šeimą be motinėlės.
| Tipas | Kur ir kiek | Kas vyksta šeimoje |
|---|---|---|
| Spiečiaus | Apatiniame ir šoniniuose korių kraštuose; paprastai daug – nuo 5 iki 20 ir daugiau, skirtingo amžiaus | Motinėlė yra, yra kiaušinėlių; šeima stipri, jai ankšta |
| Avariniai | Korio paviršiuje tarp pero, perstatyti iš paprastų bičių akučių; prie pagrindo matyti akutė | Motinėlės nėra (žuvo arba pašalinta), šviežių kiaušinėlių nėra |
| Tylusis pakeitimas | Korio viduryje, paprastai 1–3, vienodo amžiaus | Senoji motinėlė yra ir deda, bet silpsta; šeima nesiruošia išskristi |
Kaip nuimti spiečių ir apgyvendinti avilyje
Išskridęs spiečius paprastai nutupia už kelių dešimčių metrų nuo bityno – ant šakos, krūmo, stulpo – ir kabo nuo pusvalandžio iki paros ar ilgiau, kol žvalgės renkasi naujus namus. Šio laiko jums užtenka, bet delsti neverta.
Prireiks spiečiaus dėžės (lengvos dėžės ar krepšio su tinkleliu vėdinimui), tinklelio veidui, purkštuvo su vandeniu, prireikus – kopėčių ir sodo žirklių. Dūmyklės beveik nereikia: spiečiaus bitės prisipildžiusios gūžiukus medaus ir paprastai būna taikios.
- Pakiškite spiečiaus dėžę. Priartinkite ją po kamuoliu kuo arčiau ir staigiai sukratykite šaką – didžioji bičių dalis nukris į vidų. Jei šaką galima nupjauti nepakenkiant medžiui, nupjaukite ją kartu su spiečiumi.
- Patikrinkite, ar pateko motinėlė. Pastatykite dėžę šalia vietos, kur spiečius buvo nutupęs. Jei bitės nuo šakos traukia į vidų, o ant krašto, pakėlusios pilvelius, „vėdina“ – motinėlė yra spiečiuje. Jei, atvirkščiai, spiečius vėl renkasi ant šakos – motinėlė liko ten, pakartokite.
- Padėkite į vėsią vietą. Uždarytą dėžę iki vakaro laikykite pavėsyje arba vėsiame tamsiame rūsyje. Spiečius nurims, bitės pradės išskirti vašką.
- Apgyvendinkite vakare. Paruoškite avilį: rėmelius su vaškuočiu ir šiek tiek sausų korių; daug bitininkų įstato vieną rėmelį su atviru peru – jis „pririša“ spiečių prie naujų namų. Supilkite spiečių ant rėmelių arba ant lentelės priešais lakoją – bitės pačios sueis į vidų.
- Pamaitinkite. Jei medunešio nėra, pirmomis dienomis duokite sirupo – spiečiui reikia išsistatyti korius.
Būdai išvengti spietimosi
Geriausia priemonė prieš spietimąsi – neleisti atsirasti spietimosi nuotaikai. Kai motinėlių lopšiuose jau yra lervų, dauguma „švelnių“ būdų nebeveikia – šeimą reikia dalyti.
| Būdas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Laiku plečiamas lizdas – antrasis korpusas, meduvė, sausi koriai | Paprasta, panaikina ankštumą, jėgos atitenka medui | Jau prasidėjusio spietimosi nesustabdo |
| Vaškuotis ir statybinis rėmelis | Jaunos bitės užimtos darbu, atnaujinami koriai | Reikia medunešio arba maitinimo |
| Uždengto pero perkėlimas į silpnas šeimas | Išlygina bityną, palengvina stiprią šeimą | Silpnina donorę; ligų pernešimo rizika |
| Atžalos | Patikima, bitynas didėja, atsarginės motinėlės | Mažiau medaus iš pagrindinės šeimos, daugiau priežiūros |
| Jaunos motinėlės (keičiamos kas 1–2 metus) | Jaunos motinėlės spiečius išsiveda gerokai rečiau | Išlaidos motinėlėms auginti ar pirkti |
| Demaree metodas | Šeima lieka vientisa ir stipri iki medunešio | Daug darbo, sunkūs korpusai, būtina patikra po 7–9 dienų |
| Dirbtinis spiečius (padalijimas) | Imituoja spietimąsi ir slopina instinktą net esant motinėlių lopšiams | Padarius per vėlai, iki pagrindinio medunešio šeima silpnesnė |
| Ventiliacija, šešėlis, priešspietiminės lakojos užtvaros | Pigu, mažina perkaitimą; užtvara sulaiko motinėlę | Pagalbinės priemonės; užtvara tik laimi laiko |
Atskirai apie motinėlių lopšių laužymą. Tai akivaizdžiausias ir nepatikimiausias būdas: bitės tiesiog pastato naujus, o vienas praleistas lopšys niekais paverčia visą darbą. Nederinamas su kitomis priemonėmis, jis tik savaitei atitolina spiečių.
Demaree metodas žingsnis po žingsnio
Šį būdą XIX amžiaus pabaigoje aprašė amerikiečių bitininkas George'as Demaree. Idėja – viename avilyje atskirti motinėlę nuo jaunų bičių maitintojų su peru. Tinka daugiaaukščiams aviliams ir stiprioms šeimoms, kuriose dar nėra motinėlių lopšių su lervomis.
- Suraskite motinėlę. Į apatinį korpusą įstatykite rėmelį su motinėle ir nedideliu kiekiu atviro pero (be motinėlių lopšių), o likusią vietą užpildykite sausais koriais ir vaškuočiu.
- Uždėkite skiriamąją tvorelę, o ant jos – meduvę arba korpusą su tuščiais sausais koriais kaip „buferį“.
- Visą perą – į viršų. Likusius rėmelius su peru sustatykite į viršutinį korpusą. Maitintojos pakils prie jo, o apačioje pas motinėlę atsiras daug laisvos vietos.
- Po 7–9 dienų patikrinkite viršų. Ant atviro pero bitės pastatys avarinius motinėlių lopšius – juos visus reikia sunaikinti arba panaudoti atžalai. Viršuje praleista nevaisinga motinėlė – dažna nesėkmės priežastis.
- Po 3 savaičių viršuje išsiris visas peras, o koriai prisipildys medaus – viršutinis korpusas taps meduve. Jei spietimosi nuotaika užsitęsia, būdas kartojamas.
Jei spiečius jau išskrido
Pirmiausia nuimkite spiečių – kaip aprašyta aukščiau. Paskui pasirūpinkite motinine šeima: joje liko motinėlių lopšių, ir be jūsų įsikišimo ji gali išleisti dar vieną ar du spiečius.
- Palikite vieną gerą lopšį. Per kelias dienas po pirmojo spiečiaus išskridimo apžiūrėkite šeimą, palikite vieną stambų uždengtą motinėlės lopšį (kai kas dėl atsargos palieka du, bet tai didina antrinio spiečiaus riziką), o kitus pašalinkite.
- Girdite motinėlių giedojimą – antrinis spiečius išskris artimiausiomis dienomis. Jį galima nuimti ir apgyvendinti atskirai arba, atrinkus perteklines motinėles, grąžinti į motininę šeimą.
- Netrukdykite šeimos 2–3 savaites. Jaunai motinėlei reikia apsiskraidyti ir susiporuoti; kiaušinėliai atsiras maždaug po 2–3 savaičių nuo jos išsiritimo. Jei jų nėra ir ilgiau – įstatykite kontrolinį rėmelį su kiaušinėliais.
- Išnaudokite laikotarpį be pero. Naujame spiečiuje ir motininėje šeimoje, išsiritus motinėlei, kurį laiką nėra uždengto pero – patogus metas gydyti nuo erkių (plačiau – straipsnyje apie varozę). Vaistus naudokite griežtai pagal instrukciją ir jūsų šalies taisykles.
Kaip nepražiopsoti spietimosi
Spietimosi metu stiprias šeimas apžiūrėkite kas 7 dienas – daugiausia kas 9. Logika paprasta: nuo kiaušinėlio gilutėje iki pirmojo spiečiaus praeina 8–9 dienos. Apžiūrėdami rečiau rizikuojate motinėlių lopšius pamatyti jau tada, kai spiečius išskridęs.
- Ar yra vietos kiaušinėliams ir nektarui – ar ne metas plėsti lizdą.
- Gilutės tuščios ar jose jau yra kiaušinėlių ir lervų.
- Kiek atviro pero, palyginti su ankstesne apžiūra.
- Daugiaaukščiame avilyje – greita apžiūra neardant: kilstelėkite viršutinį korpusą ir apžiūrėkite apatinius jo rėmelių kraštus, kur dažniausiai statomi spiečiaus lopšiai.
- Užsirašykite, ką pamatėte, – be užrašų terminai greitai susipainioja.
Tarp apžiūrų padeda avilio svarstyklės: išskrendant spiečiui svoris per kelias minutes sumažėja 2–4 kg – tokio staigaus kritimo sunku su kuo nors supainioti. Programėlė Beehive atsiųs pranešimą, ir jūs spėsite nuimti spiečių, kol jis kabo netoli bityno.
