Bičių šeima: kas gyvena avilyje ir kaip viskas sutvarkyta

Atidarę avilį, jūs matote ne tūkstančius atskirų vabzdžių, o vieną gyvą visumą. Viena motinėlė, dešimtys tūkstančių bičių darbininkių ir šimtai tranų veikia kaip vieno kūno organai: pavienė bitė pasmerkta žūti, o kartu jos išgyvena šalčius, užaugina pamainą ir sukaupia medaus. Kuo geriau bitininkas supranta šią sandarą, tuo mažiau klaidų jis padaro per apžiūras.

Šeima kaip superorganizmas

Dar XIX amžiuje vokiečių bitininkas Johannesas Mehringas bičių šeimą pavadino viena būtybe – „der Bien“. Šiandien biologai vartoja žodį superorganizmas: dauginasi ne pavienė bitė, o visa šeima – spiesdamasi, o motinėlė ir tranai joje atlieka „lytinių organų“ vaidmenį.

Superorganizmas turi savas „sistemas“: koriai – tai griaučiai ir sandėlis, bitės darbininkės – raumenys ir imunitetas, feromonai ir šokiai – nervų sistema. Lizde, kuriame yra peras, šeima palaiko pastovią 34–35 °C temperatūrą, tarsi šiltakraujis gyvūnas, ir pati sprendžia, kiek bičių auginti, kada statyti korius ir kada dalytis.

Motinėlė, bitės darbininkės ir tranai

Šeimoje yra trys kastos, ir atskirti jas ant rėmelio nesunku – net jei motinėlės dar nė karto nesate matę.

Motinėlė

Vienintelė visavertė patelė ir visų avilio bičių motina. Ji pastebimai ilgesnė už darbininkes dėl pailgo pilvelio, kuris kyšo iš po suglaustų sparnų. Kojos ilgesnės ir šviesesnės, judesiai neskubūs. Krepšelių žiedadulkėms ir vaško liaukų ji neturi, geluonis lygus ir lenktas – jį ji naudoja tik prieš varžoves.

Motinėlė šeimai „nevadovauja“: sprendimus priima bitės darbininkės. Jos darbas – dėti kiaušinėlius ir išskirti feromonus, iš kurių šeima supranta, kad motinėlė gyva. Ji gyvena iki 4–5 metų, tačiau po antrojo sezono deda pastebimai mažiau, todėl dauguma bitininkų motinėles keičia kas 1–2 metus.

Bitės darbininkės

Tai neišsivysčiusios patelės, ir šeimoje jų yra didžioji dauguma. Jos mažiausios, su krepšeliais ant užpakalinių kojų, vaško liaukomis pilvelyje ir dantytu geluonimi. Ant jų laikosi viskas: pero priežiūra, statyba, apsauga, nektaro ir žiedadulkių rinkimas.

Gyvenimo trukmė priklauso nuo sezono. Vasaros bitė nusidėvi per 5–6 savaites – ją pražudo darbas lauke. Žiemojančios bitės, išaugintos rugpjūtį–rugsėjį, beveik nemaitina pero ir gyvena 5–7 mėnesius, sulaukdamos pavasario.

Tranai

Patinai – stambūs ir tvirti, su didžiulėmis akimis, kurios susieina viršugalvyje. Geluonies jie neturi, patys beveik nesimaitina ir nedirba – jų užduotis viena: susiporuoti su jauna motinėle iš kitos šeimos. Tranai atsiranda pavasarį, sezono metu jų būna nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių, gyvena jie kelias savaites. Rudenį, kai medunešis baigiasi, bitės darbininkės nustoja juos maitinti ir išstumia iš avilio. Jei tranai lieka šeimoje vėlyvą rudenį, tai ženklas patikrinti, ar joje yra vaisinga motinėlė.

Nuo kiaušinėlio iki bitės: 16, 21, 24 dienos

Visos trys kastos pereina tas pačias stadijas: kiaušinėlis, lerva, lėliukė. Kiaušinėlis tris dienas stovi akutėje, tada iš jo išsirita lerva. Lerva maitinama atviroje akutėje, o kai ji išauga per visą akutę, bitės ją užlipdo vaško dangteliu – viduje ji apsisuka kokonu ir virsta lėliuke. Kastos skiriasi stadijų trukme.

Šie terminai – visos bitininko aritmetikos pagrindas. Radote užlipdytą motinėlės lopšį – vadinasi, maždaug po savaitės išsiris jauna motinėlė. Dingo motinėlė, o kiaušinėlių nėra jau kelias dienas – išsiauginti naują iš savo lervos šeima dar suspės. Datas patogiausia skaičiuoti motinėlių auginimo kalendoriuje: jis visą kelią nuo lervų perkėlimo iki motinėlės išsiritimo išdėlioja pagal dienas.

Bičių pienelis: motinėlė ar darbininkė?

Motinėlė ir bitė darbininkė vystosi iš vienodų apvaisintų kiaušinėlių. Viską lemia maitinimas. Pirmąsias 2–3 dienas visos lervos iš bičių maitintojų gauna bičių pienelio – ryklės ir viršutinių žandų liaukų sekreto. Vėliau darbininkių lervos perkeliamos prie „bitinio pienelio“ su medaus ir bičių duonelės priemaiša, o būsimoji motinėlė gausiai maitinama grynu bičių pieneliu iki pat akutės užlipdymo.

Todėl motinėlės netekusi šeima gali išsiauginti naują iš paprastos darbininkės lervos – jei jai ne daugiau kaip trys dienos. Kuo jaunesnė lerva, tuo kokybiškesnė išauga motinėlė: augindami motinėles bitininkai ima paros amžiaus lervas.

Bitės darbininkės profesijos

Bitė darbininkė su amžiumi keičia užsiėmimus – priklausomai nuo to, kaip bręsta, o vėliau nyksta jos liaukos. Iš pradžių ji dirba avilio viduje, tamsiame ir saugiame lizde, o pavojingiausią darbą – skrydžius nektaro – atlieka gyvenimo pabaigoje.

• Valytojos (1–3 dienos). Ką tik išsiritusi bitė valo ir šveičia akutes – į nešvarią akutę motinėlė kiaušinėlio nedės. Kartu jaunos bitės šildo perą.
• Maitintojos (maždaug 3–12 dienų). Ryklės liaukos išsivysčiusios, bitė maitina lervas, motinėlę ir tranus.
• Statytojos ir priėmėjos (12–18 dienų). Veikia vaško liaukos – bitės stato korius ir užlipdo akutes. Tuo pat metu jos priima nektarą iš nešėjų, perdirba jį į medų ir sugrūda žiedadulkes į bičių duonelę.
• Sargės (apie 18–21 dieną). Nuodų liauka pilna, bitės prie lakos pasitinka kiekvieną įskrendančią ir veja svetimas bites, vapsvas bei vagis.
• Rinkėjos (nuo 21-os dienos). Skraido nektaro, žiedadulkių, vandens ir pikio, o žvalgės ieško naujų medingųjų augalų ir „pasakoja“ apie juos seserims šokiais ant korių.

Dar prieš pradėdamos skraidyti į lauką, jaunos bitės atlieka orientacinius skrydžius – šiltą vidurdienį prieš avilį matote „žaidimą“: dešimtys bičių kybo galvomis į laką ir įsimena jos vietą.

Motinėlės gyvenimas: skrydis, kiaušinėliai, feromonai

Motinėlės kelias nuo lopšio iki pirmųjų kiaušinėlių trunka apie dvi savaites, ir šiuo metu bitininkui geriau šeimos netrukdyti.

1. 16 dienaIšsiritimas iš lopšioNevaisinga motinėlė pragraužia dangtelį, suranda ir sunaikina kitus motinėlių lopšius, jei bitės nesiruošia spiestis.
2. 5–10 gyvenimo dienaPoravimosi skrydžiaiŠiltu nevėjuotu oru motinėlė išskrenda į tranų susibūrimo vietas – kasmet tas pačias, kur suskrenda tranai iš visos apylinkės, paprastai 1–5 km nuo bityno, 10–40 m aukštyje. Per vieną ar kelis skrydžius ji susiporuoja su 10–20 tranų.
3. Praėjus 2–3 dienoms po poravimosiPirmieji kiaušinėliaiTranų sėkla (5–7 mln. spermatozoidų) visą motinėlės gyvenimą saugoma sėklos rezervuare. Pirmuosius kiaušinėlius ji padeda maždaug 10–14-ą dieną po išsiritimo.
4. Visą sezonąMotinėlės darbasPavasario ir vasaros įkarštyje motinėlė per parą padeda iki 1500–2000 kiaušinėlių – daugiau nei sveria pati. Iš apvaisintų kiaušinėlių išsirita bitės darbininkės ir motinėlės, iš neapvaisintų – tranai.

Feromonai: kaip šeima „žino“, kad motinėlė yra

Motinėlė išskiria feromonų mišinį, kurio pagrindinis komponentas – 9-okso-2-decenoinė rūgštis. Palydos bitės nuolat ją laižo, liečia ir išnešioja šią medžiagą po visą lizdą. Kol „motinėlės kvapas“ jaučiamas, darbininkių kiaušidės nesivysto, o motinėlių lopšių šeima statyti neskuba. Tas pats feromonas skrydžio metu vilioja tranus.

Dingus motinėlei, šeima tai pastebi per kelias valandas: bitės neramiai laksto, „gaudžia“ ir jau po paros ant tinkamo amžiaus lervų įrengia avarinius motinėlių lopšius.

Šeima per metus

Bičių skaičius per sezoną kinta kelis kartus. Šį ritmą suprantantis bitininkas laiku plečia lizdą, nepražiopso spietimosi ir paruošia žiemai tinkamas bites.

• ŽiemaŠeima susispietusi į kamuolį: 10–20 tūkst. žiemojančių bičių, pero nėra. Žiemos pabaigoje motinėlė kamuolio centre po truputį pradeda dėti kiaušinėlius.
• PavasarisPo apsivalymo skrydžio žiemojusios bitės greitai žūva, jas pakeičia jaunosios. Balandį šeima pasiekia mažiausią gausumą, o vėliau auga diena iš dienos.
• VasaraStiprumo pikas: 50–60 tūkst. bičių ir 8–10 rėmelių pero. Spietimosi, atžalų ir pagrindinio medunešio metas.
• Vasaros pabaiga ir ruduoMotinėlė mažiau deda kiaušinėlių, išauginamos ilgaamžės žiemojančios bitės, tranai išvaromi. Šeima ruošiasi žiemojimui.

Lemiamas laikotarpis – rugpjūtis ir rugsėjis. Būtent tada išauginamos bitės, kurios turi sulaukti pavasario. Jei šiuo metu šeimą susilpnino erkės ar ji badauja, žiemojančių bičių bus mažai ir jos bus silpnos – ir jokis maitinimas spalį to jau neištaisys.

Koriai ir akutės

Koriai šeimai yra kartu ir gimdymo namai, ir sandėlis, ir „telefono tinklas“: jais perduodamos vibracijos ir kvapai. Bitės stato kelių tipų akutes.

Kvadratiniame korio decimetre telpa apie 400 bitinių akučių kiekvienoje pusėje. Uždengto bitinio pero dangteliai plokšti, šviesiai rudi, traninio – iškilūs lyg kulkos. Medų bitės užlipdo baltais sausais arba „šlapiais“ dangteliais, o bičių duonelė lieka atvira ir blizga įvairiomis spalvomis.

Tipiškas lizdo rėmelis sutvarkytas ratu: centre – peras, aplink jį – bičių duonelės juosta, o viršuje ir kraštuose – medaus lankas. Sutrikusi tvarka, pavyzdžiui, medus, pripiltas tiesiai į pero vidurį, dažnai reiškia, kad motinėlei nėra kur dėti kiaušinėlių.

Kaip suprasti, kad šeimai viskas gerai

Pradedančiajam nebūtina per kiekvieną apžiūrą pamatyti motinėlę. Kur kas svarbiau mokėti perskaityti jos darbo pėdsakus.

• Yra kiaušinėlių. Kiekvienos akutės dugne po vieną kiaušinėlį, stovintį tiksliai per vidurį. Kadangi kiaušinėlio stadija trunka tris dienas, jie įrodo: motinėlė čia buvo ne anksčiau kaip prieš tris dienas.
• Yra įvairaus amžiaus atviro pero – nuo mažų „kablelių“ iki stambių žiedelių pienelyje.
• Uždengtas peras ištisinis, su retais tarpais, dangteliai lygūs ir sausi, be įdubusių ir pradurtų.
• Yra atsargų: medus virš pero ir bičių duonelė aplink jį, o pavasarį, išnešus bites iš žiemojimo patalpos, – ne mažiau kaip 8–10 kg medaus.
• Bitės ramios ir tolygiai dūzgia, prie lakos nėra peštynių ir krūvų negyvų bičių.

Kaip surasti motinėlę

1. Dirbkite ramiai ir mažai rūkykite dūmine. Nuo dūmų ir sukrėtimų motinėlė laksto ir slepiasi.
2. Pradėkite nuo rėmelių, kuriuose yra kiaušinėlių. Paprastai tai lizdo centras. Kraštinių rėmelių su medumi galima neapžiūrėti.
3. Pirmiausia apžiūrėkite rėmelio pusę, atsuktą į gretimą rėmelį – motinėlė nuo šviesos pasitraukia į kitą pusę.
4. Ieškokite ne motinėlės, o rašto. Palydos bitės stovi aplink ją „ramunėle“, galvomis į vidų, o ilgas pilvelis išsiskiria tarp apvalių bičių kūnų.
5. Suradę motinėlę, pažymėkite ją spalvotu tašku ant nugarėlės – kitą kartą ją rasite per kelias sekundes ir žinosite jos amžių.

Nerimą keliantys požymiai

Sezono metu nėra nei kiaušinėlių, nei atviro pero, o bitės „staugia“ – šeima tikriausiai liko be motinėlės. Neskubėkite: jei yra užlipdytų motinėlių lopšių arba jauna nevaisinga motinėlė dar nepradėjo dėti kiaušinėlių, reikia palaukti iki dviejų savaičių.