Pagrindinis medunešis: vasaros medingieji augalai ir kiek medaus jie duoda

Visi bityno metai – tai pasiruošimas kelioms vasaros savaitėms, kai kontrolinis avilys kasdien priauga po tris–penkis kilogramus. Tai pagrindinis medunešis, ir nuo jo priklauso, ar sezonas bus medingas, ar medaus užteks tik bičių maistui. Aptarsime, kurie vasaros medingieji augalai jį duoda, kiek medaus galima tikėtis iš hektaro, kodėl liepa medų išskiria ne kasmet ir kaip skaityti svarstyklių grafiką, kad nepražiopsotumėte medunešio pradžios ir pabaigos.

Kas yra pagrindinis medunešis ir kaip jį pastebėti

Kol kas nors žydi – gluosniai, sodai, kiaulpienės, dobilai, – bitės beveik visada ką nors neša. Tačiau pavasarį ir vasaros pradžioje jos parneša tiek, kiek šeima suvartoja vystymuisi, – tai palaikomasis medunešis. Pagrindinis medunešis – laikotarpis, kai nektaro parnešama gerokai daugiau, nei šeima sunaudoja, o perteklius kaupiamas koriuose kaip prekinis medus. Vidutinio klimato juostoje jis paprastai būna birželio pabaigoje–liepą, trunka nuo dešimties dienų iki mėnesio ir duoda didžiąją metų derliaus dalį.

Jį galima atpažinti iš bičių elgesio: skrydis tankus iki sutemų, naktį avilys ūžia – šeima garina vandenį iš nektaro, prie lakojos kvepia medumi, bitės viršutines korių dalis „pabaltina“ šviežiu vašku. Tačiau tikslus įrankis yra vienas – kontrolinis avilys ant svarstyklių. Stipri šeima pastatoma ant svarstyklių ir kiekvieną vakarą užrašomas jos svoris. 0,5–1 kg priaugimas – palaikomasis medunešis; 2–5 kg per parą – pagrindinis; geromis dienomis iš liepos ar gauromečio šeima gali parnešti 8–10 kg ir daugiau. Kai priaugimas virsta minusu, medunešis baigėsi: laikas nuimti meduves ir kopinėti medų.

Jei bityne stovi išmaniosios Beehive svarstyklės, priaugimo grafikas brėžiamas pats: matyti ir diena, kai „pratekėjo“ liepa, ir duobė lietingą savaitę, ir akimirka, kai šeima nuo kaupimo perėjo prie vartojimo. Vien iš grafiko per du–tris sezonus susidarysite savo vietovės medunešio vaizdą – tikslesnį už bet kurį žinyną.

Pagrindiniai vasaros medingieji augalai

Toliau nurodytas medingumas – tai kilogramai medaus iš hektaro ištisinio žydėjimo. Tai ne tiek, kiek surinks jūsų bitynas, o augalo potencialas geromis sąlygomis. Įvairių šaltinių skaičiai gerokai skiriasi, todėl laikykite juos orientyru, o ne pažadu.

Miškas ir pamiškė: avietė, šaltekšnis, gaurometis

Avietė (Rubus idaeus) žydi birželio viduryje–liepos pradžioje kirtavietėse, pamiškėse ir soduose. Miško avietynų medingumas – maždaug 60–100 kg/ha, kai kuriais duomenimis iki 150. Ji vertinama dėl patikimumo: nusvirę žiedai saugo nektarą nuo lietaus, todėl bitės avietes lanko net vėsiu apsiniaukusiu oru, kai liepa tyli. Medus šviesus, švelnaus aromato, kristalizuojasi lėtai.

Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus) – nepastebimas drėgnų miškų krūmas, kuris žydi ilgai, nuo gegužės pabaigos iki liepos, ir įvairiais vertinimais duoda 15–35 kg/ha. Pats prekinio medaus neduoda, tačiau miškingose vietovėse kartu su avietėmis užpildo birželio bemedunešį laikotarpį.

Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium) – pagrindinis šiaurės, kirtaviečių ir gaisraviečių medingasis augalas. Žydi nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio, medingumas 300–500 kg/ha, drėgną šiltą vasarą minima ir 600. Nektaro gausiai išskiria esant šiltiems drėgniems orams; sausrą gaurometis greitai „išdžiūsta“. Medus vandeningai skaidrus, žalsvo atspalvio, labai švelnus, kristalizuojasi į baltą taukišką masę. Gaurometžio sąžalynai gyvuoja 5–7 metus po kirtimo ar gaisro, paskui juos nustelbia jaunas miškas – bitininkai keliauja paskui juos.

Pieva ir laukas: dobilai, barkūnai, usnininkė, esparcetas

Baltasis dobilas (Trifolium repens) žydi nuo birželio iki pat rudens ganyklose, pakelėse, kiemuose. Medingumas 50–100 kg/ha, tačiau labai priklauso nuo drėgmės: sausą vasarą dobilas beveik neišskiria nektaro, po lietaus atgyja. Medus šviesus, beveik baltas, subtilaus skonio, kristalizuojasi greitai. Raudonasis dobilas bitėms mažiau pasiekiamas: ilgas žiedo vamzdelis skirtas kamanėms, bitės iš jo nektarą ima tik tada, kai nektaro išsiskiria gausiai, ir po antrosios pjūties.

Barkūnai – baltasis ir vaistinis (Melilotus albus, M. officinalis) – vieni produktyviausių pievų medingųjų augalų: 200–300 kg/ha, geromis sąlygomis iki 500. Tai dvimečiai augalai, žydi nuo birželio iki rugpjūčio, auga dykvietėse, pylimuose, dirvonuose, sėjami kaip žaliajai trąšai ir pašarams. Atsparūs sausrai ir nektarą išskiria net per karščius, kai dobilai jau pasidavė. Medus šviesiai gintarinis arba baltas, lengvo vanilinio aromato, kristalizuojasi į smulkiagrūdę masę.

Paprastoji usnininkė (Echium vulgare) – sausų šlaitų ir stepių augalas, artimas agurklės giminaitis. Žydi birželį–liepą, žinynų duomenimis duoda 300–400 kg/ha ir nebijo sausros: nektaras išsiskiria visą dieną, ir bitės ją lanko noriau nei daugumą kaimynių. Medus šviesiai gintarinis, tirštas, kristalizuojasi lėtai. Pietuose usnininkė specialiai pasėjama prie bitynų.

Esparcetas (Onobrychis) – pietų pašarinė kultūra: Ukrainos, Juodžemio srities, Kaukazo, Pietų Europos. Žydi gegužės pabaigoje–birželį, duoda apie 100–300 kg/ha (įvairių šaltinių duomenimis iki 400), dažnai tai pirmasis stiprus stepių zonos medunešis. Medus šviesiai gintarinis, skaidrus, švelnaus aromato, kristalizuojasi lėtai.

Bitkrėslės: rugiagėlė (Centaurea cyanus) rugių ir kviečių pasėliuose ir pievinė bitkrėslė (C. jacea) pievose ir dirvonuose. Medingumas 30–100 kg/ha, pievinės – didesnis, be to, ji žydi iki rugsėjo. Rugiagėlių medus žalsvas, su lengvu migdoliniu kartumu. Pievų žolynai – snaputis, knautė, jonažolė, raudonėlis, šalavijas, laukinė mėta – kartu duoda 20–50 kg/ha, užtat ilgai, nuo birželio iki rugpjūčio, o pievų ir ganyklų kraštuose susideda į neskubų, bet tolygų medunešį ir sodraus skonio įvairiažiedį medų.

Liepa – vidutinio klimato juostos karalienė

Mažalapė liepa (Tilia cordata) žydi birželio pabaigoje–liepos viduryje, vos 10–14 dienų, ir per tą laiką palankiais metais duoda daugiau nei visi kiti medingieji augalai kartu. Ištisinių liepynų medingumas vertinamas 500–1000 kg/ha, vieno suaugusio medžio – maždaug 10–15 kg; Tolimuosiuose Rytuose, kur auga Amūro ir mandžiūrinė liepos, kontrolinis avilys rodo po 10–20 kg per parą. Mieste parkų ir gatvių liepos miesto bitynams duoda pastovų, nors ir mažesnį medunešį.

Tačiau liepa kaprizinga. Nektarą ji išskiria šiltu, drėgnu ir ramiu oru, geriausiai esant +20…+26 °C po šiltos nakties. Šalta naktis, sausas vėjas, karštis virš 30 °C ar lietus, išplaunantis nektarą iš atviro žiedo, – ir medunešio nėra. Gerai medų ji išskiria kartą per trejus–penkerius metus, todėl patyrę bitininkai niekada nestato sezono vien ant jos. Svarbus ir amžius: jaunesni nei 20–25 metų medžiai žydi silpnai, daugiausia duoda 40–80 metų liepos, o senos ir užpavėsintos – mažai. Medus šviesiai gintarinis, būdingo mentolinio liepų aromato, per 1–3 mėnesius kristalizuojasi į šviesią smulkiagrūdę masę.

Žemės ūkio kultūros: grikiai, saulėgrąžos, kalendra

Grikiai (Fagopyrum esculentum) – pagrindinis Baltarusijos, Ukrainos, Pavolgio ir Juodžemio srities lauko medingasis augalas. Žydi nuo liepos iki rugpjūčio vidurio, 30–40 dienų, medingumas 60–100 kg/ha, geromis veislėmis ir dirvomis minima 150–200. Svarbiausia ypatybė – nektaras išsiskiria pirmoje dienos pusėje: rytą bitės į grikius plūsta būriais, o iki pietų žiedai „išdžiūsta“ ir skrydis nurimsta. Mėgsta šiltas naktis ir drėgną orą; sausą karštį duoda mažai. Medus tamsus, rausvai rudas, aštraus skonio ir aromato, turtingas geležies, kristalizuojasi greitai ir stambiais grūdeliais.

Saulėgrąža (Helianthus annuus) – stepių pietų medingasis augalas: Ukrainos, Pietų Rusijos, Vengrijos, Balkanų. Žydi liepą–rugpjūtį apie mėnesį, duoda 30–50 kg/ha; šiuolaikiniai hibridai nektaro išskiria mažiau nei senosios veislės, tačiau plotai milžiniški, ir saulėgrąžos tebėra pagrindinis ištisų sričių medunešis. Medus auksiškai geltonas, lengvai sutraukiantis, kristalizuojasi labai greitai – per dvi–tris savaites, kartais tiesiog koriuose. Jį reikia išsukti iš karto ir nepalikti žiemai.

Kalendra (Coriandrum sativum) pietuose sėjama kaip eterinių aliejų kultūra. Žydi birželį–liepą, medingumas įvairiais duomenimis 100–200 kg/ha ir daugiau. Medus gintarinis, stipraus aštraus aromato, kuris laikui bėgant švelnėja; kristalizuojasi lėtai.

Sėjami medingieji augalai: facelija ir kiti

Bitinė facelija (Phacelia tanacetifolia) – geriausias iš sėjamų medingųjų augalų ir prieinamiausias būdas valdyti medunešį. Pražysta praėjus 5–7 savaitėms po sėjos ir žydi apie mėnesį; sėjant trimis–keturiais terminais nuo gegužės iki liepos, žydėjimą galima turėti nuo birželio iki šalnų. Medingumas 150–300 kg/ha, šiltą drėgną vasarą minima ir 400–500. Nektaras išsiskiria visą dieną, ir bitės faceliją lanko iki vakaro. Medus šviesus, beveik baltas arba žalsvas, švelnus, kristalizuojasi lėtai. 0,5–1 ha facelijos juosta prie bityno užpildo birželio bemedunešį laikotarpį ir išlaiko šeimas darbingas iki liepų žydėjimo. Šalia sėjamos baltosios garstyčios (pražysta dar anksčiau, po 4–5 savaičių), agurklės, barkūnai, o pietuose – usnininkės ir esparcetas.

Viržis: tiltas į rudenį

Rugpjūtį vasara silpsta: nužydi liepos ir gauromečiai, baigia žydėti grikiai. Smėlynuose ir pelkėse pražysta viržis (Calluna vulgaris) – Polesėje, Baltijos šalyse, Skandinavijoje jis duoda paskutinį prekinį medų, tamsų, drebučių konsistencijos, su kartumu. Apie viržį, rykštenę ir kitus sezono pabaigos medinguosius augalus – straipsnyje apie rudens medinguosius augalus.

Vasaros medingieji augalai: žydėjimas, medingumas, medus

Žydėjimo laikas nurodytas Baltarusijai ir vidurio Rusijai; Ukrainoje ir Pietų Europoje viskas vyksta viena–trimis savaitėmis anksčiau, šiaurėje – vėliau.

Medunešio tipai pagal regionus ir bemedunešis laikotarpis

Kuris medingasis augalas taps pagrindiniu, priklauso nuo to, kas supa bityną. Įprasta skirti tris medunešio tipus.

• Miško – Baltarusija, Rusijos šiaurė ir vakarai, Baltijos šalys, Skandinavija, Karpatai. Ramstis – birželį avietės ir šaltekšniai, liepos pradžioje liepos, liepą–rugpjūtį gauromečiai kirtavietėse. Medunešis ištęstas, retai labai stiprus, užtat stabilus: kai tyli liepa, neša avietės ar gauromečiai.
• Lauko – Baltarusijos pietūs, Ukraina, Juodžemio sritis, Pavolgis, Pietų Lenkija, Vengrija. Rapsai gegužę–birželį, esparcetas ir kalendra, paskui grikiai ir saulėgrąžos liepą–rugpjūtį. Medunešis priklauso nuo sėjomainos: laukas, kuriame šiemet buvo grikiai, kitais metais taps kviečių lauku, ir bityną tenka pervežti.
• Pievų ir stepių – salpos, ganyklos, neariami šlaitai. Dobilai, barkūnai, usnininkės, bitkrėslės, žolynai nuo birželio iki rugpjūčio. Medunešis tolygus, 1–2 kg per dieną, medus įvairiažiedis.

Daugumoje vietovių vasara padalyta į du laikotarpius. Pirmasis – palaikomasis gegužės–birželio pradžios medunešis: sodai, kiaulpienės, rapsai, klevai. Antrasis – pagrindinis nuo birželio pabaigos. Tarp jų, paprastai antroje birželio pusėje, prasideda bemedunešis laikotarpis: sodai nužydėjo, liepos dar neprasiskleidė. Tai labiausiai spietimuisi palankus sezono metas: šeimos stiprios, darbo nėra, ir visa, ko nespėjote padaryti prieš spietimąsi, atsilieps dabar.

Bemedunešį laikotarpį padeda išgyventi keturi dalykai: gegužę pasėti medingieji augalai (facelija, garstyčios, barkūnai); bičių pervežimas prie aviečių, šaltekšnių ar ankstyvųjų barkūnų; šeimų užimtumas – atžalos, vaškuotis, motinėlių auginimas; ir ramybė – nelaužykite motinėlių lopšių be atrankos, o dalykite stiprias šeimas, kurios vis tiek ruošiasi spiesti. Plačiau apie spietimosi laikotarpį – straipsnyje apie bičių spietimąsi.

Kodėl nektaras išsiskiria ne visada

Medingasis augalas žydi, o svarstyklės stovi vietoje. Taip būna dažnai, ir priežastis beveik visada – orai. Nektaras – tai cukraus tirpalas, kurį augalas išskiria per nektarines, kai turi fotosintezės produktų ir vandens perteklių. Bet koks trūkumas užsuka čiaupą.

• Temperatūra. Dauguma medingųjų augalų nektarą išskiria esant +20…+30 °C, liepai ir grikiams optimali +22…+26 °C. Žemiau +15 °C išsiskyrimas beveik nutrūksta, virš +32 °C nektaras tirštėja ir išdžiūsta žiede.
• Šilta naktis. Nektarą, kurį bitės surinks rytoj, augalas paruošia naktį. Po šaltos nakties (žemiau +10…+12 °C) liepos ir grikiai rytą beveik tušti, net jei diena karšta. Birželio naktinės šalnos medunešį sustabdo kelioms dienoms.
• Drėgmė. Geriausiai nektaras išsiskiria esant 60–80 % oro drėgmei, po šilto lietaus, tvankiu oru. Sausas vėjas (sausvėjis) per dieną „išdžiovina“ ir liepas, ir grikius. Tačiau ir liūtis žydėjimo metu išplauna nektarą iš atvirų liepų, aviečių, gauromečio žiedų.
• Sausra. Dirvoje trūkstant drėgmės augalas liaujasi išskyręs nektarą ir numeta žiedus. Pirmieji nukenčia dobilai, gauromečiai ir grikiai; barkūnai ir usnininkės laikosi ilgiausiai.
• Pats augalas. Amžius (liepa), veislė (saulėgrąžos, grikiai), būklė po praėjusių metų, žiedų gausa. Liepa gausiai žydi ir medų išskiria kartą per trejus–penkerius metus – po gausaus žydėjimo metų medis ilsisi.

Bičių pervežimas prie medingųjų augalų

Jei bitynas neturi savo stipraus medingojo augalo, prie jo važiuojama. Pervežimas – tai šeimų gabenimas prie žydinčio masyvo: į rapsus gegužę, prie liepų ar aviečių liepos pradžioje, paskui į grikius, gauromečius, saulėgrąžas, viržynus. Stacionarus bitynas vidutiniškai surenka vieną–du pagrindinius medunešius, klajojantis – tris–keturis per sezoną, ir derlius skiriasi kelis kartus. Tačiau pervežimas kainuoja jėgų, pinigų ir rizikos, todėl apskaičiuokite, ar jis apsimoka.

Atstumas. Bitė nektaro skrenda ir už 5–7 km, tačiau produktyvus spindulys – apie 2–3 km: toliau rinkėja kelyje sudegina beveik tiek, kiek parneša. 2 km spindulio ratas – tai maždaug 1250 ha, 3 km spindulio – apie 2800 ha. Jei grikių masyvas ar liepynas yra toliau nei 3 km nuo bityno, jūsų bitėms jo beveik nėra; arčiau nei 1 km – jis veikia visu pajėgumu. Iš čia paprasta taisyklė: vežti verta, jei medingasis augalas toliau nei 3 km, o jo plotas naujoje vietoje – bent dešimtys hektarų lauko kultūros arba ištisiniai liepų, gauromečių plotai.

Apkrova masyvui. Orientyrai pagal apdulkinimo normas: į grikius statoma 2–3 šeimos hektarui, į saulėgrąžas – 0,5–1, į faceliją ir barkūnus – 2–4, į liepynus – kelios šeimos hektarui medynų skrydžio spinduliu. Jei tame pačiame lauke jau stovi trys svetimi bitynai, medunešį teks dalytis su visais. Bitynų tankumas kasmet didėja, ypač prie rapsų ir saulėgrąžų, todėl dėl vietos geriau susitarti iš anksto – ir su ūkiu, ir su kaimynais.

Kada ir kaip. Šeimas atvežkite žydėjimo pradžiai, o ne jo įkarščiui: bitėms reikia dviejų–trijų dienų apsiprasti vietovėje. Veža naktį arba anksti ryte, kai visos rinkėjos namie, uždarytomis lakojomis, atvira ventiliacija ir patikimai sutvirtintais korpusais. Vietoje avilius statykite lakojomis į masyvą, o kontrolinį avilį – ant svarstyklių nuo pirmo vakaro: jis iškart parodys, ar augalas duoda nektaro, ar laikas važiuoti toliau. Išveža, kai priaugimas dvi–tris dienas iš eilės nukrito iki nulio. Nepamirškite, kad įvairiose šalyse pervežimui reikia bityno veterinarinio paso ir pranešimo vietos tarnybai – pasitikslinkite savo šalies taisykles.

Kaip suplanuoti sezoną

Žydėjimo laikas kasmet slankioja: ankstyvais metais liepa prasiskleidžia birželio viduryje, vėlyvais – po liepos 10 d.; skirtumas tarp Baltarusijos pietų ir Smolensko srities – savaitė–pusantros, tarp Kyjivo ir Sankt Peterburgo – dvi–trys. Todėl planuoti verta ne pagal datas, o pagal du dalykus.

Pirmasis – savo vietovės fenologija: nuo masinio kiaulpienių žydėjimo iki liepų vidutinio klimato juostoje praeina apie 40–45 dienas, nuo liepų iki grikių – viena–dvi savaitės. Pamatėte žydinčias kiaulpienes – po šešių savaičių žydės liepos, vadinasi, rinkėjos joms turi išsiristi iš kiaušinėlių, padėtų būtent dabar. Antrasis – žemėlapis. Svetainėje yra medingųjų augalų žydėjimo žemėlapis: bet kuriai vietai jis rodo numatomą liepų, grikių, gauromečių, saulėgrąžų ir kitų augalų žydėjimo laiką, atsižvelgdamas į klimatą. O programėlėje Beehive toks pat žydėjimo kalendorius įtrauktas į bityno kortelę ir skaičiuojamas pagal jo koordinates – patogu tikrinti, kas šią savaitę turėtų pražysti prie jūsų avilių, ir lyginti su svarstyklių grafiku. Didiesiems Baltarusijos ir Rusijos miestams yra paruošti žydėjimo kalendoriai.

1. Nustatykite savo pagrindinį medingąjį augalą. Apeikite arba apvažiuokite 2–3 km spindulį aplink bityną: kiek ten liepų, kuo apsėti laukai, ar yra šviežių kirtaviečių, pievų, dykviečių su barkūnais.
2. Atskaičiuokite 40–45 dienas atgal nuo numatomos jo žydėjimo pradžios – tai laikotarpis, kai šeimos turi auginti daugiausia pero.
3. Nutieskite tiltą per bemedunešį laikotarpį: gegužės pradžioje pasėkite faceliją, birželiui suplanuokite atžalas ir motinėlių auginimą.
4. Nuspręskite, ar vešite bites. Jei pagrindinio medingojo augalo skrydžio spinduliu nėra arba jis toli – susiraskite masyvą ir dėl vietos susitarkite iš anksto.
5. Užrašykite rezultatus. Medunešio pradžios ir pabaigos data, paros priaugimai, orai, kopinėjimas – po dvejų–trejų metų bitininko dienoraštis taps jūsų asmeniniu medingųjų augalų kalendoriumi.

Kas žydi iki pagrindinio medunešio – straipsnyje apie pavasario medinguosius augalus, kas po jo – apie rudens, o kaip vasaros darbai įsilieja į bityno metus – bitininko kalendoriuje.